„Mirror’s Edge™ for iPad“ – pašėlęs žaidimas iš Electronic Arts

 

Electronic Arts vėl pateikė staigmeną. Panašu, kad jų žaidimų tiesiog neapsimoka pirkti už pilną kainą: vis tiek ateis diena, kai norimas žaidimas tekainuos vieną dolerį. Šį kartą pavyko nukauti tikrą lobį. „Mirror’s Edge“ – vienas pirmųjų padorios kokybės EA žaidimų. Jau gana seniai jį stebėjau, bet vis pasiduodavau skeptiškoms mintims – tik pagalvok, kažkokia moteriškė šokinėja ir čiuožinėja, kas čia gali būti vertingo? Tačiau tenka prisipažinti – žaidimo kokybė, intuityvus valdymas ir veiksmas mane tiesiog sužavėjo.

Užduotis gana paprasta – visą laiką reikia bėgti. Pradžioje bėgi nuo to, ko tarytum nėra – tenka nuolankiai skubėti, nors nepuola jokie priešai nei pabaisos. Tačiau kiekvienas žaidimo lygis vis sunkesnis, į areną įvedantis ne tik priešus, kurie trukdo pastodami kelią ir šaudydami, bet ir panašaus likimo brolius. Šie taip pat bėga, ir galų gale visi vieni kitiems ima kliudyti – privalu išvengti susidūrimo, kad nebūtų užtvertas kelias.

Stebina žaidimo valdymo intuityvumas. Viskas vyksta braukant pirštu per ekraną – gerai, kad nėra nei valdymo svirtelių, nei dėmesį išbalansuojančių mygtukų. Brauki pirštu per ekraną, ir moteriškė pasileidžia bėgti. Brauki į viršų – ji šokteli. Žingsnis po žingsnio, ir pats nebesupranti, kokiu būdu taip puikiai perpratai valdymą. Žaidimo kūrėjai pasirūpino, kad mokymosi procesas būtų nuoseklus: ties kiekvienu sudėtingesniu veiksmu iššoka žinutė, paaiškinanti, kaip reikėtų elgtis. Nors iš pradžių šie pranešimai šiek tiek erzina, bet vėliau jų pasirodo vis mažiau.

Neigiamai vertinčiau tik vieną dalyką: atskaitos taškai, nuo kurių išsaugomas žaidimo progresas, galėtų būti kur kas tankesni. Žaidime galima pražūti, o visa bėda tame, kad kartais esi priverstas pradėti iš gana toli. Jei žūties vieta sudėtinga, šį veiksmą gali tekti kartoti ne vieną kartą, ir nuolatinis sugrąžinimas į tolimą praeitį gali išvesti iš kantrybės. Visgi iš esmės žaidimas, veikiausiai dėl savo dinamikos, be galo prikaustantis – vos prisėdęs gali pražaisti kelias valandas. Dabar jau keista, kodėl seniau jo neįsigijau…

„Real Skijump HD“ – šuoliams su slidėmis

 

Tai, jog sumaniuosius įrenginius galima valdyti tiesiog juos kraipant erdvėje, žaidimų kūrėjams atveria nemažai naujų galimybių. Ypač ši savybė praverčia įvairiems sportinio pobūdžio žaidimams. Juk daugelyje jų reikia ką nors mušti, kelti ar mesti. Žinoma, tai tik pradžia – tokio tipo valdymas išgyvena savo kūdikystės laikotarpį, bet ateityje šiai sričiai tobulėjant, manau, sulauksime įspūdingų sprendimų.

Būtent toks judesiais valdomas žaidimas yra „Real Skijump HD“, skirtas tiek „iPad“, tiek „iPhone“ įrenginiams. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo daug žadantis, tačiau tuo pačiu yra be galo painus. Regis, tik kūrėjai supranta visą žaidimo scenarijų. Pavyzdžiui, į akis krenta galimybė įsigyti papildomų monetų, kurių panaudojimo tikslas – sunkiai suprantamas. Be to, kai kurie žaidimo scenarijai yra užrakinti, ir nėra aišku, ar už įsigytas monetas įmanoma juos atrakinti, ar ne.

Žaidimo pagrindas – šuoliai į tolį su slidėmis. Slysdami galite kontroliuoti savo posvyrį į šonus, o priartėję prie trasos galo turite kilstelti savo „iPad“ ar „iPhone“. Priklausomai nuo to, kaip gerai įsibėgėjote, ir kaip kraipote savo įrenginį skrydžio metu, galite nušokti tam tikrą atstumą. Turite du šuolius, kuriuos atlikus galite baigti žaidimą arba jį kartoti – štai ir visiškai nesuprantamas scenarijus. Aš mieliau rinkčiausi… kokią nors karjerą..?

Taip pat už sukauptus taškus atsirakina kažkokie mistiniai lygiai. Čia galite šokinėti danguje ir stebėti žemę iš kosmoso. Žaidimo valdymas padarytas gana neblogai, bet perprasti, kaip iš tikrųjų reikia jį žaisti – gana sudėtinga. Nenorėdamas pernelyg kvaršinti galvos, tiesiog trinu jį ir stengiuosi daugiau apie tai negalvoti.

„Pig Shot“ – smagus kiauliškas žaidimas

 

Žaidimuose su herojais ypač svarbu, ką įkūnija pagrindinis veikėjas. Sutikite – žaidimas turės vienokį atspalvį, jei pagrindinis veikėjas bus vilkas, ir visai kitokį, jei žaisti teks su avele. O kas labiausiai tiktų šmaikščiam žaidimui? Į smagią trasą leidžiamės su kiaule!

 

Būtent šiam padarėliui pagrindinis vaidmuo patikėtas tiek „iPhone“, tiek „iPad“ skirtame žaidime „Pig Shot“. Kūrėjai su fantazija – pradžioje galite pasirinkti, ar būsite kiaulė-berniukas, ar kiaulė-mergaitė.

Pagrindinis žaidimo tikslas – iššovus pasirinktą kiaulę iš laidynės, skrendant aukštyn, rinkti žvaigždutes ir kitus naudingus daiktus. Tuo pačiu reikia saugotis įvairių krūmų ir kitokių pavojų, nes viską teks pradėti iš naujo. Gerai tai, jog žaidimas suskirstytas į tam tikrus lygius: galima skristi iki kitos laidynės ir, šiek tiek pailsėjus, keliauti toliau.

Valdymas elementarus: kryptis reguliuojama kraipant savo sumanųjį įrenginį. Tokio tipo žaidimų gana nemažai, bet kiekvienas jų kažkuo originalus ir išsiskiriantis iš kitų. Tokio pobūdžio analogų kontekste šis žaidimas iš karto patraukė dėmesį – nors čia nerasime nieko stebinančio, tačiau prieš miegą palaidyti kiaules laidyne tikrai smagu. Lengviau užmigsite ir pamiršite aveles!

„To-Fu“ – žaidimas su kramtomąja guma

 

Prisipažinsiu – esu nemažas galvosūkių tipo žaidimų mėgėjas. Tikrai puikus jausmas, kai žingsnis po žingsnio sprendi įvairaus sudėtingumo užduotis. Tokio tipo žaidimuose sudėtingumas auga su kiekvienu lygiu, todėl jie niekuomet neatrodo per paprasti ar be iššūkio. Kadangi galvosūkių – begalės, nenuostabu, jog tarp jų – nemažai ir prastos kokybės produktų.

To visiškai nepasakyčiau apie aplikaciją „To-Fu“. Mane ji užkrėtė nuo pat pirmos žaidimo minutės, ir rankos prie „iPad“ prilipo kelioms valandoms. Žaidimas suskirstytas lygiais, kurių kiekvienas atsirakina tik įveikus prieš tai buvusį. Pagrindinis tikslas – rytietiškais motyvais pasipuošusį guminuką nugabenti iki raudonosios širdies.

Keliavimo principas taip pat paprastas: pirštu įtempi veikėją ir paleidi tikslo link. Dėl savo lipnumo savybės, jis lengvai limpa prie įvairių paviršių, o kai kurie jų yra spygliuoti, t.y. galintys atimti gyvybę. Paviršiai šiame žaidime yra vienas esminių elementų. Sakykime, nuo plieninės sienos guma atšoka, prie medinės prilimpa, o akmeninę tiesiog suskaldo. Žaidimo kūrėjų išmonė – išties pagirtina. Kas kelis lygius įvedamas tam tikras naujas elementas.

Aplinka labai dinamiška; viskas juda – nėra monotonijos. Tai daro žaidimą dar įdomesniu. Lygio įveikimo kokybė matuojama dviem matmenimis. Esminis tikslas – pasiekti lygio pabaigoje esančią širdį, ir tai galite padaryti atlikdami kuo mažiau ėjimų arba rinkdami taškus. Pasiekti maksimalius rezultatus abiejose srityse – gana sudėtinga. „To-Fu“ – puikus žaidimas: daili grafika, kokybiški rytietiškų motyvų garsai. Sunku prie ko nors ir prisikabinti.

„Super Ball Escape HD“ – labirintas su iššūkiu

 

Teko bandyti nemažai labirinto tipo žaidimų. Lig šiol visi jie buvo panašūs: lenta, apribota įvairiomis sienelėmis, prigręžiota skylių, į kurias neįmetant kamuoliuko reikia nuvaryti jį iki tikslo. Skyrėsi tik aplinka – žaidimo esmė visur buvo ta pati. Kažko panašaus tikėjausi ir iš „Super Ball Escape HD“. Tačiau likau maloniai nustebintas: šiame žaidime labirinto sąvoka visai kitokia.

Pradėkime nuo silpnųjų pusių: kuo jau kuo, bet grafikos kokybe šis žaidimas pasigirti tikrai negali. Nors aplinka nupaišyta gana neblogai, jai akivaizdžiai trūksta detalumo. Natūraliai norisi matyti švaresnį vaizdą. Be to, kamuoliuko judėjimas kartais nustebina, kartais – suerzina, laikas nuo laiko į judesį sureaguodamas šiek tiek pavėluotai arba pakrypdamas ne ten, kur reikia. Nors viskas lyg ir gerai, tačiau jauti, kad kažin kas su juo yra ne taip.

Taigi kuo stebina šis žaidimas? Kūrėjai tikrai pasistengė, sukurdami nemažai įvairaus tipo kliūčių. Visas veiksmas vyksta 3D aplinkoje. Žaidimo takas tarsi pakabintas kosmose – daugelyje vietų galima nukristi nuo lentos. Nors tai svarbi žaidimo idėjos dalis, tačiau labai gaila netekti kamuoliuko, kai iki tikslo lieka visai nedaug. Žaidžiant išties pritrūksta tam tikrų atskaitos taškų, kad praradus gyvybę netektų visko pradėti iš naujo.

Kiekviename lygyje atsiranda vis daugiau naujų kliūčių. Gerai, kad viso žaidimo metu lydi pagalbos – klaustukai, po kuriais slypi patarimai. Nors šie kartais būna ne visiškai aiškūs, tačiau šiek tiek pažaidęs, pradedi suprasti žaidimo principus ir be vargo judi toliau. Kuo šis žaidimas puikus? Tuo, kad jis iš tiesų yra kitoks – turintis unikalų savo veidą.

„Codename Cobra: Desert Storm“ – senove dvelkiantis žaidimas

 

Dar nepamiršti laikai, kai atsirado pirmieji kompiuteriniai žaidimai: dažniausiai tai būdavo koks nors sumanus įrenginys, kurį prijungę prie televizoriaus, naudodamiesi keliais laidais prijungtais pulteliais, galėdavote bandyti imtis pirmųjų šios srities žaidybinių produktų. Nors grafika tikrai nebuvo įspūdinga, vis tik toks laisvalaikio leidimas daug kam buvo tiesiog neįtikėtinas ir absoliučiai fantastiškas!

„Codename Cobra: Desert Storm“, skirtas „iPad“ bei „iPhone“ įrenginiams, kažkuo šią netolimą senovę – kai žaidimai dar buvo labai paprasti, bet vis tiek įdomūs – išties primena. Šiame žaidime teks kovoti su priešais naudojantis sraigtasparniu. Principas – labai elementarus: ore kybo sraigtasparnis, tuo pačiu slenka ekrano vaizdas ir taip imituojamas jo skridimas.

Pirštu galima keisti sraigtasparnio skridimo aukštį ir atstumą. Šaudymas vyksta be paliovos, todėl jokių mygtukų spaudinėti nereikės. Svarbu nušauti priešus ir išvengti susidūrimo su jais, jų iššautomis kulkomis ir raketomis. Nužudyti priešai gali išmesti tam tikrų gėrybių, leisiančių Jums atstatyti savo sveikatą, pagerinti ginkluotę.

Žaidimas vyksta lygių seka – kitą lygį galėsite atrakinti tik sužaidę prieš tai esantį. Maloniai nustebino, jog vienos lygių grupės pabaigoje teko susidurti su bosu. Šis elementas tikrai nepelnytai pamirštas daugelio dabartinių žaidimų kūrėjų – tai išties gera sena praktika. Problemų gali kilti tik dėl to, jog nepavykus nugalėti boso, teks pradėti lygį iš naujo. Taip pat žaidimo reakcija galėtų būti šiek tiek geresnė – kartais pirštas juda greičiau nei lėktuvas.

„Boxed in HD“ – galvosūkis su dėžutėmis

 

Dar vienas puikus pavyzdys, kaip iš gana senos idėjos galima padaryti naują, šiuolaikišką žaidimą. Panašaus stiliaus žaidimai būdavo pirmuosiuose mobiliuosiuose telefonuose. „Boxed in HD“ kūrėjai perėmė šią idėją, pridėjo keletą naujų elementų, sukūrė puikią grafiką bei garso takelį ir štai – turime galvosūkį keliems vakarams.

„Boxed in HD“, skirto „iPad“, idėja paprasta. Žaidimo lentoje yra robotukas, kurio tikslas – nukeliauti iki išėjimo. Jo kelyje yra kliūčių – dėžių, kurias galima stumdyti, stengiantis neužsitverti tolimesnio kelio, nes tuomet pateksite į aklavietę ir negalėsite judėti toliau. Visa laimė, kad po ranka yra mygtukas „iš naujo“.

Kai kurias dėžes reikia nustumti į tam tikras vietas, kad atsivertų papildomas praėjimas – tai išties suteikia azarto ir paverčia žaidimą kur kas įdomesniu. Tuo pačiu tai ir pagalba, leidžianti sužinoti, kur turi atsirasti viena ar kelios dėžės. Žaidimas paremtas lygiais; kiekvienas kitas lygis atsirakina tik įveikus prieš tai buvusius, todėl tobulėti galite iš lėto. Iš karto išbandyti sudėtingesnių lygių nepavyks.

Žaidimas puikiai tinka ramiam vakarui praleisti. Jame nerasite įspūdingos grafikos ir besivartančių 3D elementų, bet galbūt tuo jis ir žavi. Visa ko jame tik tiek, kiek reikia tokio tipo galvosūkiams. Viena bėda: jei esate analogiškų žaidimų fanatikas, labai tikėtina, jog daugelis lygių jau bus matyti. Net ir man – nedažnai žaidžiančiam tokius žaidimus – keli pirmieji lygiai buvo „kažkur girdėti“. Bet iš esmės tai – daili, puikiai veikianti aplikacija.

„Push-Cars HD“ – linksmas galvosūkis

 

Galvosūkių tipo žaidimai didžiulį populiarumą, ko gero, pelno dėl to, kad juos žaisdami visiškai neįsipareigojame: įveikti užduotis paprastai užtenka kelių minučių, o tada – ramia galva tolyn. Prie jų pavargti mėgsta netgi tie, kurie nepripažįsta kompiuterinių žaidimų. Galvosūkiai dažnai kuriami tam tikrų lygių sistemos rėmuose, kad turėtume galimybę nuolat progresuoti: tai įžiebia azartą ir norą sugrįžti.

„Push-Cars HD“ iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastas žaidimas. Visgi, kaip ir daugelis galvosūkių, jis savo tikrąjį veidą parodo tik įveikus kelis pirmus lygius. Žaidimo principą suprasti nesunku: pasirenkate miestą su jam būdingomis gatvėmis. Tuomet ekrane matote gatvėse išdėstytus automobilius. Šie yra skirtingi: vieni iš jų turi vengti avarijų, kiti – jų siekti. Avariją galima padaryti atsitrenkus tiek į namo sieną, tiek į kitą mašiną.

Taigi sudėliojate mašinų judėjimo kryptis, užkuriate variklius ir pirmyn. Kad būtų dar įdomiau, skirtingi automobiliai juda skirtingais greičiais, todėl turite numatyti, per kiek laiko kokį atstumą įveiks tam tikras automobilis.

Kiekvienas lygis – vis didesnis iššūkis. Už pasiekimus galite gauti iki trijų „vairų“ (tik ne visuomet aišku, už ką jie dalinami). Žaidimo kūrėjai pasirūpino ir kartais tikrai praverčiančia pagalba: pradžioje Jums suteikiamas tam tikras skaičius patarimų, kuriuos pasirinkus Jums bus nurodytos teisingos kelių automobilių kryptys. „iPad“ šis žaidimas veikia tikrai puikiai. Grafika daili, muzika taikli. Beje, žaidime gausu pagalbinių žinučių, kurios pasirodo išties tinkamu metu ir neatrodo įkyrios.

„Bowmaster HD“ – medžioklė su lanku

 

Dar kartą įsitikinau, jog su „iPad“ ar kitu sumaniuoju įrenginiu gali realizuoti tikrai unikalias idėjas. Štai, pavyzdžiui, šaudymas iš lanko: naudojantis standartiniais kompiuterio įvesties įrenginiais, tokiais kaip pelė ar klaviatūra, būtų išties sudėtinga tai patraukliai įgyvendinti. Bet kai turi „multi-touch“ tipo ekraną, realizacija tampa visai paprasta: vienu pirštu laikote lanką, kitu įtempiate strėlę ir taikotės į taikinį. Elementaru, aišku, patogu.

Pradinis „Bowmaster HD“ apipavidalinimas nesąmoningai nukelia į „Robin Hudo“ laikus, tačiau pradėjus žaisti, šios koncepcijos nebelieka. Esminis žaidimo tikslas – šaudyti iš lanko į tam tikrus taikinius, kurių įvairovė gana didelė.

Visų pirma įsijausti į medžiotojo vaidmenį galėsite šaudydami į žvėris. Visgi žaidimas yra humaniškas, tad šaudysite ne į tikrus žvėris, o tik į ant bėgelių slenkančius medinius jų maketus. Kitas taiklumo išbandymas – tai šaudymas į taikinius, turint galimybę rinktis iš kelių skirtingų atstumų. Pats žaidimas yra nemokamas, mokamas tik papildomas jo turinys: už kelis dolerius galėsite įsigyti keletą papildomų lygių.

Reikėtų aptarti ir žaidimo valdymą. Įdomi savybė ta, jog dairymuisi po mišką galite naudoti „iPad“ ar „iPhone“ kraipymo galimybę. Priklausomai nuo to, kaip savo įrenginį sukiojate erdvėje, keičiasi ir miško vaizdas. Nors tai įdomi funkcija, bet man paprastesnis pasirodė vaizdo keitimas braukiant pirštu per ekraną. Beje, taikymosi valdymas taip pat labai paprastas ir intuityvus. Net jei Jūsų nesudomino aplikacijos turinys, šį žaidimą parsisiųsti verta vien jau dėl valdymo ypatybių išbandymo.

„Cave Bowling“ – laukinių kėgliai

 

Yra žaidimų leidėjų, kurie produktus „kepa“ nuolat. Tam tikros jų detalės yra identiškos, leidžiančios vos tik pasileidus žaidimą suprasti, kas jį sukūrė. Tokia kompanija pavadinčiau „Donut Games“. Teko bandyti ne vieną šios kompanijos produktą, ir daugelis jų – tiesiog neįtikėtinai panašūs. Visi jie paremti tam tikra lygių sistema. Perėjus vieną lygį, Jums atsiveria kitas, ir taip keliaujate per visą žaidimą.

„Cave Bowling“ yra dar vienas į kitus panašus galvosūkių tipo žaidimas. Žaidime priešistoriniai žmonės žaidžia kėgliais. Nors jie jau turėjo kėglius ir kamuolius, tačiau ridenti jų nemokėjo. Todėl žaidime kamuoliai mušinėjami lazda.

Valdymas gana paprastas. Nustatote mušimo kryptį bei galią, spaudžiate mygtuką „mušti“ ir Jūs – jau pakeliui link pergalės. Beje, kėgliai sudėlioti įvairiose žaidimo lauko vietose. Taip pat pakeliui yra kaulų, kuriuos surinkę gausite papildomų taškų. Esminis tikslas – numušti visus lauke esančius kėglius, ką atlikę pereisite prie kito lygio.

Žaidimas gana paprastas, bet žaisti tikrai smagu. Dailūs veikėjai, ūpą keliantys už Jūsų sėkmę sergantys žiūrovai. Garsai šiek tiek primena „Mario“ žaidimą. Kamuolys juda logiškai – atšoka taip, kaip ir galima tikėtis. Žaidimas nėra nuobodus, kadangi lauke pasirodo vis nauji elementai, kurie Jums padeda arba trukdo žaisti. Įvairūs veikėjai pakeičia kamuolio judėjimo kryptį arba net sunaikina kamuolį. Sužaidus kelis lygius, norisi tęsti – o tai jau įrodymas, kad žaisti verta.