Galvosūkių tipo žaidimai didžiulį populiarumą, ko gero, pelno dėl to, kad juos žaisdami visiškai neįsipareigojame: įveikti užduotis paprastai užtenka kelių minučių, o tada – ramia galva tolyn. Prie jų pavargti mėgsta netgi tie, kurie nepripažįsta kompiuterinių žaidimų. Galvosūkiai dažnai kuriami tam tikrų lygių sistemos rėmuose, kad turėtume galimybę nuolat progresuoti: tai įžiebia azartą ir norą sugrįžti.

„Push-Cars HD“ iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastas žaidimas. Visgi, kaip ir daugelis galvosūkių, jis savo tikrąjį veidą parodo tik įveikus kelis pirmus lygius. Žaidimo principą suprasti nesunku: pasirenkate miestą su jam būdingomis gatvėmis. Tuomet ekrane matote gatvėse išdėstytus automobilius. Šie yra skirtingi: vieni iš jų turi vengti avarijų, kiti – jų siekti. Avariją galima padaryti atsitrenkus tiek į namo sieną, tiek į kitą mašiną.

Taigi sudėliojate mašinų judėjimo kryptis, užkuriate variklius ir pirmyn. Kad būtų dar įdomiau, skirtingi automobiliai juda skirtingais greičiais, todėl turite numatyti, per kiek laiko kokį atstumą įveiks tam tikras automobilis.

Kiekvienas lygis – vis didesnis iššūkis. Už pasiekimus galite gauti iki trijų „vairų“ (tik ne visuomet aišku, už ką jie dalinami). Žaidimo kūrėjai pasirūpino ir kartais tikrai praverčiančia pagalba: pradžioje Jums suteikiamas tam tikras skaičius patarimų, kuriuos pasirinkus Jums bus nurodytos teisingos kelių automobilių kryptys. „iPad“ šis žaidimas veikia tikrai puikiai. Grafika daili, muzika taikli. Beje, žaidime gausu pagalbinių žinučių, kurios pasirodo išties tinkamu metu ir neatrodo įkyrios.

Dar kartą įsitikinau, jog su „iPad“ ar kitu sumaniuoju įrenginiu gali realizuoti tikrai unikalias idėjas. Štai, pavyzdžiui, šaudymas iš lanko: naudojantis standartiniais kompiuterio įvesties įrenginiais, tokiais kaip pelė ar klaviatūra, būtų išties sudėtinga tai patraukliai įgyvendinti. Bet kai turi „multi-touch“ tipo ekraną, realizacija tampa visai paprasta: vienu pirštu laikote lanką, kitu įtempiate strėlę ir taikotės į taikinį. Elementaru, aišku, patogu.

Pradinis „Bowmaster HD“ apipavidalinimas nesąmoningai nukelia į „Robin Hudo“ laikus, tačiau pradėjus žaisti, šios koncepcijos nebelieka. Esminis žaidimo tikslas – šaudyti iš lanko į tam tikrus taikinius, kurių įvairovė gana didelė.

Visų pirma įsijausti į medžiotojo vaidmenį galėsite šaudydami į žvėris. Visgi žaidimas yra humaniškas, tad šaudysite ne į tikrus žvėris, o tik į ant bėgelių slenkančius medinius jų maketus. Kitas taiklumo išbandymas – tai šaudymas į taikinius, turint galimybę rinktis iš kelių skirtingų atstumų. Pats žaidimas yra nemokamas, mokamas tik papildomas jo turinys: už kelis dolerius galėsite įsigyti keletą papildomų lygių.

Reikėtų aptarti ir žaidimo valdymą. Įdomi savybė ta, jog dairymuisi po mišką galite naudoti „iPad“ ar „iPhone“ kraipymo galimybę. Priklausomai nuo to, kaip savo įrenginį sukiojate erdvėje, keičiasi ir miško vaizdas. Nors tai įdomi funkcija, bet man paprastesnis pasirodė vaizdo keitimas braukiant pirštu per ekraną. Beje, taikymosi valdymas taip pat labai paprastas ir intuityvus. Net jei Jūsų nesudomino aplikacijos turinys, šį žaidimą parsisiųsti verta vien jau dėl valdymo ypatybių išbandymo.

Šiais laikais idėjos nebekuriamos – jos kopijuojamos ir modifikuojamos. Ne paslaptis, kad tą patį žaidimą, ypač galvosūkio tipo, galima padaryti daugeliu būdų. Atrenki pagrindinius principus, sukuri šiek tiek kitokią grafiką – ir štai jau naujas žaidimas. „Apple“ aplikacijų jūroje tokių pavyzdžių yra begalės. Esmė – sukonstruoti žaidimą, kuris bent kiek pranoktų savo pirmtaką.

„Brutal Labyrinth HD“ – tai eilinis labirintų tipo žaidimas. Tikslas – kamuoliuką ridenti labirintu, stengiantis išvengti blogųjų duobių, ir tokiu būdu nuvaryti jį iki reikiamos skylės. Visa žaidimo aplinka – tai viena metalinė konstrukcija. Nors įžanginė grafika atrodo tragiškai, tačiau paties žaidimo erdvė nupiešta gana dailiai.

Kraipydami savo „iPad“ įrenginį, galite valdyti metalinio rutuliuko judėjimo kryptį. Įdomumas tame, kad rutuliuko kelyje yra tam tikrų kliūčių, pavyzdžiui, neaiškios kilmės dėžių. Iš pradžių tikrai sunku suprasti, kodėl jos užtveria kelią. Tačiau pasirodo, rutuliuką tam tikrose vietose reikia padegti. Tuomet prie dėžės jis įsiliepsnoja ir sprogdamas atveria sau tolimesnį kelią.

Šis žaidimas tikrai nėra iš tų, kuris neleidžia atsitraukti kelias valandas. Pabandai kartą, kitą, ir jei užstringi, be jokio gailesčio spjauni į viską ir eini veikti ką nors įdomesnio. Beje, šiuo metu šis žaidimas prieinamas už dyką, todėl išbandyti tikrai galima – o jeigu patiks? Jei ne Jums, gal Jūsų vaikams?