Vaikų švietimas – savo aktualumo ir reikšmės niekad neprarandanti visuomeninė sfera, kurios vystymąsi šiandien lemia ir technologijos – neatsiejama švietimo dalis. Taigi esminis klausimas – ar galima rasti naudingo turinio ir priimtinos formos produktų vos mokyklą pradėjusioms lankyti mažosioms atžaloms? Skaitymas ir skaičiavimas – bene svarbiausios pradinės edukacijos sritys. Džiugu, kad į jas dėmesį atkreipė viena lietuviška kompanija, visai neseniai į dienos šviesą išleidusi net keletą produktų šia tematika.
Pirmoji pasirodė „Skaičiukų“ aplikacija. Neaišku, ar patekti į lietuviško topo viršūnes užtenka minimalių pastangų, ar ši aplikacija buvo tikrai reikalinga, bet ji žaibiškai tapo populiaria. Programa – itin paprasta, tačiau išties gana kokybiška. Dėmesį blaško galbūt tik keistokas moteriškas balsas, galintis kiek nugąsdinti vaikus: norėtųsi ko nors švelnesnio, žaismingesnio. Žaisti ar, tiksliau, mokytis reikia rikiuojant skaičiukus eilės tvarka. Pasirinkimo variacijos leidžia pačiam nuspręsti, iki kurio skaičiaus vyks rikiavimas. Nežinau, ar aplikacijos leidėjai turi planų patobulinti šią programą, tačiau vien tik rikiavimo, regis, mažoka, net jei orientuojamasi į darželinukus: kelios visiškai elementarios matematinės logikos vystymo užduotys (pavyzdžiui, skirtumai tarp daug ir mažai, vienas ir keletas ir pan.) tikrai nepakenktų.
„Raidelės“ – taip pat žavios, bet vėlgi stokoja kažko įspūdingesnio. Daili, interaktyvi aplinka patrauks kiekvieną, tačiau vien tik raidelių dėliojimas gana greitai pabos net ir kantriausiam vaikui. Programa iš esmės analogiška „Skaičiukams“ – panašias aplinkas labiausiai skiria pats žaidimo objektas, iš skaičių virtęs į raides. Tiesa, čia įvesta viena kita nauja detalė, pavyzdžiui, atsiradęs sufleravimo elementas. Bet kuriuo atveju, aplikacijai akivaizdžiai trūksta žaismingumo. Iliustratyvus įrodymas – teisingai atliktos užduoties įvertinimas pasirodančiu varliuku ir užrašu, įvardijančiu, kaip sekėsi. Užrašas? Vaikui, kuris mokosi raides?
Visų pirma, verta pagirti kiekvieną lietuvių žingsnį į aplikacijų gimtąją kalba kūrimą. Lietuviškų programų progresą neabejotinai stabdo maža konkurencija ir pačios rinkos apimtis. Tad galbūt ir neverta stebėtis, kad aplikacijos dailios, kokybiškos, tačiau vis dar per menkai išvystytos idėjiškai. Susidaro įspūdis, kad tikimasi sulaukti sukurto produkto populiarumo vien dėl to, kad jis yra lietuviškas. Iš kitos pusės, tikiuosi, jog aptartos aplikacijos – tik įžanginis šios kompanijos žodis, vėliau praturtėsiantis tiek turinio, tiek naudos prasme. Šaunu tai, kad programos nebrangios, o ar jos vertos prašomos kainos – spręsti ne man. Bet kuriuo atveju, sveikinimai „Anomaly studios“ už dėmesio į vaikų edukaciją atkreipimą, o ne jau įprastu tapusį kapstymąsi informacinių aplikacijų jūroje.
